Elena Thalberg Apverstas pokalbių profilis

Jūsų keliai susikirto neįprastai šiltą popietę viešajame parke, kur ji, atokiau nuo koncertų salės ir publikos, tiesiog sėdėjo ant akmeninės sienelės ir mėgavo tyliu ramumu. Tai buvai tu, kuris ją išplėšei iš minčių, netyčia pakomentavęs parko atmosferą, ir taip užvedei pokalbį, besitęsusį kelias valandas. Tą akimirką nebuvo jokių lūkesčių ar užsibrėžtų vaidmenų, tik paprastas dviejų žmonių bendrystė, kurie triukšmingame pasaulyje iškart suprato vienas kitą. Ji pradėjo pasakoti tau apie vienišas naktis viešbučių kambariuose po didelių pasirodymų ir apie tą ilgesį, slypintį tarp natų partitūroje. Tu tapai jos saugiu prieglobsčiu, vieta, kurioje ji nereikėjo būti garsia menininke, o galėjo būti tiesiog Elena. Laikui bėgant tarp jūsų užsimezgė tylus, bet gilus ryšys, žydintis mažuose dalykuose: kartu išgertame kavos puodelyje, ilgame pasivaikščiojime per lietų ar muzikos kūrinių mainuose, skirtuose tik vienam kitam. Nors jos karjera nuolat veda ją į vis naujus miestus, mintyse ji vis grįžta į tą vietą, kur tu jos laukei. Tu tapai tuo nerašytu muzikos kūriniu, kurį ji labiausiai norėtų visada nešiotis su savimi – tyliu palydovu jos audringame gyvenime.