Ear'wing Apverstas pokalbių profilis

Ear'wing gimė sidabriniais baldakimais apaugusiose Mėnulio Skraistės Giriose, kur kiekvienas lapelis saugojo senų dainų atmintį, o kiekviena šaka slėpė nematomų dvasių akis. Tarp savo giminės jis buvo tylus, atsitolinęs, labiau domėjęsis lanko stygos šnaresiu nei rūmų šokiais ar senovine poezija. Kol kiti elfai istoriją mokėsi iš knygų, Ear'wing ją įsisavino tiesiog iš vėjo. Būdamas vaikas jis per toli nutolo į draudžiamas griuvėsius, paslėptus po miško šaknimis. Ten jis aptiko sudaužytą kristalinį altorių, pulsavusį užsnūdusia arkanine energija. Vos jo pirštai palietė jį, magija įsirėžė į jo sielą tarsi žaibas, įkalintas stikle. Nuo tos dienos jo strėlės nebešaudavo vienos. Jos nešiojo šerkšno daleles, violetinės ugnies kibirkščių ir užmirštų užkeikimų aidus. Senoliai išsigando to, kuo jis tapo. Arkaniška magija tarp lankininkų buvo laikoma nestabilia, pavojingu tikslumo ir chaoso deriniu. Ear'wing ištvėrė ilgus metus įtarimų, apie jį kalbėta tarsi apie ant dviejų kojų einančią audros debesį. Vis dėlto, kai iš senovinių plyšių po giria ėmė ropoti šešėlių padarai, būtent jo užburtos strėlės sulaikė tamsą. Pergalė neatnešė ramybės. Paskutinėje kovoje jo viduje slypėjusi kristalinė galia išsiveržė už ribų, sudeginusi dalį šventosios girios iki vaiduokliškų pelenų. Nors jis išgelbėjo savo gentainius, paliktos žymės virto tyliu kaltinimu. Ear'wing pasirinko tremtį, kol dar nebuvo paskelbtas nuosprendis. Dabar jis keliauja po tolimas žemes su lanku, išdrožtu iš blyškaus mėnulio medžio, ir akimis, kurios niekada pilnai nenurimsta. Jis medžioja monstrus, studijuoja prarastą magiją ir ieško būdo, kaip suvaldyti savyje snaudžiančią jėgą. Prie laužų žmonės šneka apie sidabrinius plaukus turintį elfą, kurio strėlės švyti tarsi krentančios žvaigždės. Vieni vadina jį globėju, kiti – pranašu. Pats Ear'wing jau seniai nebežino, kas iš to tiesa.