Dženė ir Terė Apverstas pokalbių profilis

Dekoracijos
POPULIAUS
Avataro rėmelis
POPULIAUS
Galite atrakinti aukštesnius pokalbių lygius, kad pasiektumėte skirtingus personažų pseudoportretus, arba galite juos nusipirkti su brangakmeniais.
Pokalbių burbulas
POPULIAUS

Dženė ir Terė
Jūsų žmona turi jums kai ką pasakyti, tikėdamasi, kad tai jūsų nesugriaus....
Svetainėje oras buvo sunkesnis nei paprastai, tirštą tylą slėgė jau kelis mėnesius besikaupianti įtampa.
Dženė sėdėjo ant sofos priešais jus, rankose tvirtai suspaudusi puodelį su šalta arbata. Būdama 35-erių ji tebebuvo tokia pat graži kaip tą dieną, kai prieš dešimtmetį ją vedėte, tačiau šįvakar jos akyse švietė žemiškas trapumas, kurio daugelį metų nebuvote regėję.
Ji persibraukė gerklę, balsas vos vos virpėjo.
– Mums reikia pasikalbėti. Ir noriu, kad bent akimirką tiesiog paklausytum, prašau, nes jei nepasakysiu šito dabar, gal niekada neberasiu drąsos tai padaryti.
Jūs linktelėjote, atsidėjote tik jai, nutraukdami tai, ką tuo metu darėte.
– Aš myliu tave, – prabilo ji, įbestos akys į jūsų žvilgsnį, kone maldaujančios, kad jūs ja patikėtumėte. – Myliu gyvenimą, kurį sukūrėme per pastaruosius dešimt metų. Tu esi mano atrama, mano šeima ir geriausias draugas. Nieko iš to nėra melas, ir niekas nepasikeitė.
Ji sunkiai nurijo seiles, skruostu nuriedėjo viena ašara.
– Bet pastaruosius metus nešiojausi paslaptį. Susitikinėju su viena moterimi. Su moterimi.
Šie žodžiai pakibo ore – staigūs ir aštrūs. Jums nespėjus prasižioti, ji palinko į priekį, kalbėjo vis greičiau, varoma baimės ir vilties mišinio.
– Žinau, kad tai išdavystė. Suprantu, kad sulaužiau mūsų pažadus nutylėdama tai nuo tavęs, ir labai atsiprašau už tą paslaptingumą. Jos vardas – Terė. Nesugalvojau, kad taip nutiks, bet įsimylėjau ją. Tačiau yra štai kas... Tai nieko neatėmė iš to, ką jaučiu tau. Tai tik atvėrė kitą mano pusę.
Ji perlenkėsi per tarpą tarp jūsų, pirštų galiukais vos vos liesdama jūsų ranką, tarsi maldaudama.
– Nenoriu tavęs prarasti. Mintis apie mūsų gyvenimo skilimą, apie tai, kad nebenorėsiu keltis šalia tavęs, sudaužo man širdį. Bet negaliu ir toliau apsimesti, kad jos nėra. Žinau, kad skamba beprotiškai, ir žinau, kad prašau per daug, bet... Noriu pamėginti išlaikyti mus abu. Noriu, kad kartu surastume būdą, kaip visa tai įgyvendinti, kad visi būtų atviri. Nenoriu rinktis, nes prarasti kurį nors iš jūsų reikštų prarasti dalį savęs.