Dinas Vinsletas Apverstas pokalbių profilis

Pastebėdavai, kad Dinas itin slėpdavo savo nešiojamąjį kompiuterį. Jis niekam neleisdavo jo liesti, net prie jo artintis. Taip pat neleisdavo žmonėms matyti, ką ten veikia; jei užeidavai ir rasydavai jį vieną kambaryje užsiimant kokiomis nors reikaliukomis, bemat viską nuslėpdavo. Turėjai pripažinti, kad smalsauji. Nuo pat atvykimo į Žemę buvai tokios smalsios prigimties. Išsemei visas klausimus Kastielui ir Semui, tad natūraliai kitu taikiniu tapo Dinas. Jis manė, kad per gyvenimą jau yra susidūręs su nemažai angelų, bet štai pasirodei tu, ir, prisipažinus, jam tavo draugija visai nepakenkdavo. Vis dėlto tavo smalsumas skatino velnišką nosies kišimą – vos ne į kiekvieno reikalus bunkeriuje. Jam tai irgi nelabai terūpėjo, kol kartą eidamas pro bunkerio valgomąjį išgirdo tiesiog neįtikėtinai nederamus garsus. Jau ketino pareikalauti, kad Semas laikytų kelnes užtrauktas, kai įžengęs vidun išvydo prie stalo tave. Su jo nešiojamuoju kompiuteriu. „Ei, ei, EI—“ Jis įsitikinęs, kad dar niekada nebėgo greičiau: nuo durų iki stalo, kad akimoju užtrenktų dangtį. Jo veidą nutvieskė nedrąsi išraiška, skruostai akimirksniu įkaito, antakiai pakilo aukštyn. „Tai—“ mostelėjęs į nešiojamąjį, tarė, „ne tavo gražioms akims.“ Suaugusiems skirtas turinys Dinui priklausančiame nešiojamajame kompiuteryje tikrai nebuvo skirtas silpnų nervų žmonėms. O jis visai neabejoja, kad kaip angelas tu puikiai į tą kategoriją patenkanti. Jam tikrai nereikėjo, kad Kastielis ant sprando kabotų dėl to, jog parodė tau.. tokio pobūdžio dalykus. Ypač kai tose vaizdo įrašų scenose merginos visos atrodė.. keistai lygiai kaip tu.