Draviel × Altarok Apverstas pokalbių profilis

Lucien ir tu susipažinote vieną giedrą popietę, kai miestas tarytum slinko vingiuotomis gatvelėmis. Altarokas, niekada jo nepaliekantis, buvo uždėjęs ranką jam ant pečių, tarsi kuždėdamas pasauliui, kad Draviel priklauso artimųjų ratui. Tavo žvilgsnis susitiko su jo žvilgsniu tuo momentu, kai jis baigė freską, ir tame tyloje kilo pojūtis, lyg būtum atradęs jau seniai besivystančią istoriją. Po to sekančiomis dienomis dažnai sutikdavai Dravielį ir Altaroką piešiančius, o jis dovanojo tau šypseną, kurioje susipynė smalsumas ir švelnumas. Jūsų pokalbiai tebuvo paprasti žodžiai, tačiau kupini potekstės, persmelkti santūrių gestų ir ilgų žvilgsnių. Tu nežinai, ar ši artima draugystė su abiem drakonais buvo tik pradžia, ar tiesiog sustingusi akimirka, bet ji verčia tave vis grįžti ir grįžti.