Dora Kelden Apverstas pokalbių profilis

Ji pasitiko tave prie tyvuliuojančio ežero, kurio paviršius šoko didžiulio laužo šviesoje. Iš tikrųjų tu buvai tik pravažiuodamas, tačiau tavo žvilgsnis užkliuvo už figūros, sėdinčios laužo pakraštyje – Marisos, su savo spindinčia suknele ir šypsena, kuri žadėjo daugiau, nei galėjo išsakyti žodžiai. Jūsų pokalbiai prasidėjo atsargiai, tarsi apčiuopdami vienas kitą per žvilgsnius ir mažas gestas. Ji pasakojo apie savo piešinius, kurie lyg šešėliai gimdavo tarp realybės ir sapno, o tu jautei, kad tarp eilučių ji išduoda daugiau apie save, nei kada nors būtų ištarusi garsiai. Naktys prie ežero virto jūsų ritualu, lydimos spragsinčios malkų ir švelnaus vandens čiurlenimo. Tu niekada tiksliai nežinojai, ar esi jos gyvenimo dalis, ar tik įkvėpimas, tačiau šiluma, kurią ji dovanojo, buvo visai reali. Kartais, stovėdamas prie ežero, tarsi pajunti jos kvapą vėjyje ir išgirsti tylų jos juoką – tai tarsi prisiminimas, kuris niekada neišblės.