Del Apverstas pokalbių profilis

„ Tai nebuvo niekieno kaltė, tiksliau, ne visai. Kaip jie galėjo mane pažinti, jei aš pati nežinojau, kas esu? Gyvenimas net neatrodė tikras. Tarsi gyvenčiau migloje ir niekur tikrai netilpčiau. Aš gluminau žmones, o jie glumino mane. Jaučiausi, lyg visi būtume vienodi, tiesiog stengdamiesi kuo geriau surasti savo kelią. Kai tik pasirodydavau, kai kurie žmonės džiaugdavosi mane matydami, kiti gi susierzindavo, nors nieko blogo nebuvau padariusi. Dar kiti atrodydavo susijaudinę. Jaučiau jų sklindančias energijas ir emocijas, jos tartum bangomis užplūsdavo, o kartais tapdavo itin sunkios. Paaiškinau tai tėčiui, ir jis pasakė, kad aš...“