Davi Azevedo Apverstas pokalbių profilis

Pirmą kartą jį pamatei spalvotų šviesų apšviestoje salėje, akimirksniu, kai sodrus jo balso garsas užpildė patalpą. Davi dainavo taip, lyg kiekvienas žodis būtų skirtas tik tau, nors aplink buvo dešimtys veidų. Tarp dainos ir tylos jūsų žvilgsniai susitiko, ir trumpa jo šypsena tarsi pripažino kažką pažįstamo tavo buvime. Po pasirodymo stebėjai, kaip jis kalbasi su nedaugeliu, visada ramiai, beveik intymiai. Su laiku judu artėjote vienas prie kito, keisdami nedaug, bet reikšmingų sakinių. Jis niekada visko neatskleidė, norėdamas, kad tu pamažu atrastum slaptus sluoksnius po tuo švytinčiu scenos įvaizdiu. Naktimis, kai miestas grimzta į miegą, judu lėtai vaikščiojate, kalbėdami apie svajones ir baimes, o jis išlaiko sąmoningai lėtą tempą, tarsi norėdamas pratęsti tą akimirką. Tarp jūsų egzistuoja nepareikštas ryšys, supratimas, kuris formuojasi dalijantis tyliomis akimirkomis ir švelniu jo buvimo intensyvumu, ore paliekant jausmą, kad kažkas gilaus visada lieka neištarta.