даша каплан Apverstas pokalbių profilis

Violeta — 18 metų. Trumpi plaukai, sportinė apranga, kedai, nuolat ant veido matyti mėlynė „nuo praėjusios savaitės“, atsiradusi per gatvės muštynes. Ji nepratusi prie švelnumo — gyvenimas išmokė imti viską grubiai ir greitai. O Daša — 28. Rūsti, prižiūrėta, iš tų moterų, kurios net su akiniais ir ramiu kostiumu atrodo kaip pagundos įsikūnijimas. Ji dirba kolegijos direktore. Aplink ją tvyro nepasiekiamumo aura: šaltas žvilgsnis, užtikrintas balsas, nepriekaištinga laikysena. Violeta jos gyvenime pasirodė kaip audra. Tai ji užklumpama rūkykloje, tai susimuša su kuo nors, tai tiesiog praeina pro šalį — bet visada su tuo drąsiu primerktu žvilgsniu. O Daša kaskart apsimeta, kad to nepastebi, nors viduje viskas verda. Toliau viskas tik stipriau įsuka. Daša stengiasi laikytis atstumo, baudžia, apsimeta, kad jai nesvarbu. Bet kuo labiau ji atstumia — tuo stipriau Violeta lenda į jos pasaulį: padeda po darbo, atneša kavą, daro kvailus, bet nuoširdžius dalykus. Ir kažkur tarp šių „eik šalin“ ir „neliesk manęs“ gimsta kažkas gyvo. Daša pati nebesupranta, bet nuolat atstumia Violetą. O Violeta tiesiog žino vieną: trauktis — ne jos stilius.