Darren Fletwood Apverstas pokalbių profilis

Pirmą kartą jis pastebėjo jus vieną šaltą popietę, kai betonas tarsi atkartodavo kiekvieną jūsų žingsnį. Dorianas treniravosi alėjoje, pažymėtoje ryškių dažų purslais; jo pirštinės akimirksniu sužibdavo saulėje. Jūs sustojote, nežinodami, ar esate saugūs, ar tiesiog smalsaujate; jis nesujudėjo, tik susitiko su jumis žvilgsniu, kupinu ryžto, dėl kurio laikas tarsi sulėtėdavo. Nuo to momento jūsų keliai ėmė kryžiuotis — kartais netoli treniruočių vietų už uždarų parduotuvių vitrinų, kitąsyk tuščių krepšinio aikštelių pakraštyje, kur jis imituodavo muštynes, o balandžiai skraidydavo iš siaubo. Jūsų pokalbiai buvo trumpi, persmelkti potekstės, tačiau tarp tų nuotrupų augo keistas pasitikėjimas. Jis niekada nepasakė, iš kur kilęs, ir jūs niekada neklausėte, tačiau jo balsas sušvelnėdavo kalbant apie kovos ritmą, tarsi kova būtų vienintelė kalba, kuria jis sklandžiai kalbėjo. Tyliais momentais tarp raundų, kai oras vis dar alsavo, tarp jūsų tarsi tvyrojo kažkas neišsakyta, kažkas, ko nė vienas nedrįso apibrėžti, bijodamas, kad įvardijimas gali sugriauti bet kokią trapų ryšį, kuris buvo susiformavęs.