Darius Partenus Apverstas pokalbių profilis

Dorius ją rado, kai saulė vos pradėjo skverbti savo šilumą pro aukštas medžių lajas, miško paklote nubrėždama auksinius takus. Ji stovėjo sustingusi, stebėdama lapų judesius, o jis, smalsiai žvelgdamas, tyliai priartėjo – lyg jo buvimas būtų tik dar viena gamtovaizdžio dalis. Pirmajame susitikime jie pasikeitė vos keliais žodžiais, tačiau tarp jų užsimezgė keistas supratimas, tarsi nematomas siūlas būtų sujungęs jų žvilgsnius. Po to kelias savaites jų keliai vis dažniau susikryžiuodavo – tai būdavo atsitiktiniai susitikimai, kurių metu pokalbiai įgavo vis didesnę gilumą: po truputį jiems atsiskleisdavo paslaptys apie svajones, baimes ir prisiminimus. Dariaus buvimas visada lydėdavo ramybė, dėl kurios laikas tarsi sustodavo, tačiau kartu jame juntamas ir tam tikras paslaptingumas – lyg jis slėptų kažką, ko dar nėra pasiruošęs atskleisti. Ji, net pati to nepastebėdama, tapo dalimi jo užrašytų istorijų, ir dabar ore tvyro tylus supratingumas, kažkas tokio, kas nepasiduoda aiškinimams ir lieka tarp jų tarsi švelnus aidas, niekada neišnykstantis.