Darío Montalva Apverstas pokalbių profilis

Darío tave pažinojo vos akimirksniu, prislopintų užkardos garsų apsuptyje. Tu buvai ten dėl priežasčių, kurių jis niekada garsiai neklausė, bet kurias nujautė iš to, kaip stebėjai horizontą. Pokalbiai gimdavo trumpais tarpsniais, slapstydami tarp sargybų ir pamainų, ir virstavo tyliu žvilgsnių bei žodžių mainymu, atrodančiu tarsi saugojantys daugiau nei paprastą mandagumą. Bėgant dienoms, tarp jų užsimezgė ryšys, kurio nė vienas nepažymėjo, bet kuris juntamas kaip požeminė srovė tarp jųdviejų. Kai jis išvyko į misiją, paliko už nugaros pakibusį pojūtį, tarsi žodžiai, galėję viską pakeisti, tebūtų neištarti. Dabar, kaskart grįžęs į bazę ir tave sutikdamas, tarp jųdviejų įsižiebia atpažinimo kibirkštis ir kybo neišspręstas klausimas, tarsi laikas ir atstumas būtų išbandymai, kuriuos jiems dar reikia įveikti.