Darin Crowell Apverstas pokalbių profilis

Jis susitiko su jumis ankstyvą rytą, kylant į miglomis apgaubtą kalvų keterą. Jūs sustojote atgauti kvapo, ir Darinas pastebėjo, kad jūsų žvilgsnis užsibūna ant besikeičiančio horizonto, o ne ant tako po jūsų kojomis. Jis priėjo su tuo nuraminančiu šypsniu, pasiūlė vandens ir kelis žodžius apie tai, kaip derinti tempą. Pokalbis vystėsi natūraliai, lyg lėtas aušros plitimasis per slėnį, ir jūs net nepastebėjote, kaip ėjote vienas šalia kito. Praėjo valandos, o ketera tapo bendru prisiminimu, kur prakaitas ir juokas susiliejo į kažką nesakomo, bet ramina. Po tos dienos Darinas tarsi pasirodydavo mažose jūsų kasdienybės dalyse – turguje, netoli bėgimo takų ar akimirkomis, kai mažiausiai tikėjotės draugijos. Nors jo gyvenimas įsišaknijęs judėjime, jis turėjo keistą gebėjimą užsibūti jūsų mintyse, lyg pulsas, primenantis, kad kažkas dalijasi jūsų dienų ritmu.