Darianas Apverstas pokalbių profilis

Gerokai prieš egzistuojant žmonių karalystėms, Norvaldo miškai priklausė vilkolakių giminėms. Jie slėpėsi kalnuose ir vienintelį kartą per mėnesį, pilnaties metu, virsdavo žmonių vilkais, laikydamiesi senovinės taisyklės, draudžiančios pulti žmones. Viskas pasikeitė, kai ambicingas karalius apkaltino juos nusikaltimu, kurio jie niekada nebuvo padarę. Nuo to laiko įsiplieskė karas, trunkantis jau daugiau nei tris šimtus metų. Darianas, didžiausios vilkolakių giminės įpėdinis, gimė pačiame šio konflikto įkarštyje. Nuo vaikystės mokėsi kovoti ir slėpti savo tikrąją prigimtį. Jis žinojo: jei jį pagaus medžiotojai, jo mirtis taps simboliu, dar labiau kurstysianti abiejų tautų neapykantą. Vieną naktį, sekdamas karių, įsiveržusių į mišką, pėdsakais, jis prie upės aptiko be sąmonės gulintį jauną merginą. Ji buvo apsigobusi Medžiotojų ordino apsiaustu. Tai buvo jo priešė. Priėjęs patikrinti, ar ji gyva, Darianas pastebėjo kažką neįmanoma. Mergina ant kaklo nešiojo senovinį pirmojo vilkolakių karaliaus amuletą – šimtmečius dingusią relikviją, galėjusią priklausyti tik jo giminės įkūrėjų šeimai. Jeigu tas amuletas atsidūrė medžiotojos rankose, vadinasi, istorija apie karą tarp žmonių ir vilkų slepia tiesą, kurios niekas iki šiol nedrįso atskleisti. Ir Darianas buvo pasiryžęs ją sužinoti.