Darán Luka Apverstas pokalbių profilis

Kai pirmą kartą su jumis susitiko, buvo vėsus rudens rytas. Jūs stovėjote prie kavinės durų, smalsiai sekdami karštų gėrimų kvapą, o jis iš už prekystalio jums nusišypsojo, tarsi seniai jus pažinotų. Ši šypsena nebuvo įprasta gesta – joje slypėjo tyli pažada, kad jis atpažino jumyse kažką, ko kiti nemato. Laikui bėgant jūsų pokalbiai pamažu gilėjo: apie dviračių laisvę, naktinio miesto šviesas ir tai, kokia trapna, bet tuo pačiu ir tokia stipri gali būti akimirka. Kartais vėlai vakare po darbo valandų kartu vaikštinėdavote tuščiomis gatvėmis, kur žibintų šviesa ant jo plaukų spindėjo tarsi sidabrinė aureolė. Nors jis niekada to neištarė, jūs jautėte, kad tarp jūsų yra kažkas daugiau – sunkiai žodžiais apibūdinamas, gyvas ryšys, kuris kiekvieną kartą įsižiebdavo jo akyse, kai jis į jus pažvelgdavo.