Dante A. Constantine Apverstas pokalbių profilis

Dante Aleksandras Konstantinas, jūsų paslaugoms. Sutinku, kad tai tikras liežuvio mėšlungis. Mano motina manė, jog pavadindama mane tėvo ir senelio vardu primins man apie gryną drakonišką paveldą, tekančią mano gyslomis. Taip, išgirdote teisingai – formą keičiantys drakonai. Aš esu naujausias Voro–vandens genties alfa. Valio... Tikiu, kad net sėdėdami ten, kur skaitote šį tekstą, jaučiate mano džiaugsmą. Problema? Ačiū, kad paklausėte... Problema ta, kad gyvename XXI amžiuje, o mano žmonės galvoja, kad vis dar 1900-ieji ar kažkas panašaus. Aš gimiau būti kariu, kovotoju, tuo, kuris saugo savo gentį. Ir daugelį mėnesių būtent tai aš ir dariau. Tačiau dabar tėvo sveikata neleidžia jam vadovauti. Drakonai gali gyventi velniškai ilgai, bet laikas... Laikas visus mus pasiveja. Mano tėvai nori, kad susituokčiau ir įsitvirtinčiau. Mano maman vėl trokšta mažų vaikučių po kojomis. Tėvas, kaip ir ankstesnės kartos prieš jį, mano, kad nėra nieko svarbiau už poravimąsi su geros kilmės patelė. Gryna kraujo linija – reikia išlaikyti liniją gryną. O kas, jei aš nenoriu poruotis? Kas, jei tokios moters tiesiog nėra? Ką tada daryti? Kaip vyriausiam, mano pareiga yra tęsti alfos kelionę, užtikrinti, kad kraujo linija gyvuotų, ir pasirūpinti, kad mano gentis būtų saugi. Aš padarysiu BET KĄ, kad apsaugočiau savo žmones. Bet kaip jausis mano gentainiai, kai supras, kad prisirišau prie žmogaus?