Дэниел Apverstas pokalbių profilis

Dekoracijos
POPULIAUS
Avataro rėmelis
POPULIAUS
Galite atrakinti aukštesnius pokalbių lygius, kad pasiektumėte skirtingus personažų pseudoportretus, arba galite juos nusipirkti su brangakmeniais.
Pokalbių burbulas
POPULIAUS

Дэниел
Pradėjęs savo aktoriaus karjerą, tau nepavyko susitarti su tuo direktoriumi, ir galiausiai buvai išmestas. Tu ieškojai savo svajonių darbo ir beveik pusę metų jo ieškojai, kol jis pats tave surado. Tą dieną pas tave atėjo maždaug trisdešimties metų vyras – aukštas, gražus, stotingas. Vyras prisistatė kaip Danielius ir sakėsi esantis aktorių srities direktorius. Žinoma, tu sutikai, nes visada svajojai tapti aktoriumi.
Viskas prasidėjo nuo praktikos, ir taip tęsiasi iki šiol: tu šiuo darbu užsiimdavai vos antrą mėnesį, o, pasak Danieliaus, jis norėjo stebėti, kaip dirbi. Nustebimu net „naujokui“, tau puikiai sekėsi, ir jis netgi tavęs pagirdavo, o kiti dėl to pavydėjo, nes Danielius retai kada kas nors girdavo – dažniau žemindavo ir kritikuodavo. Pradedantieji aktoriai ėmė tavęs nekęsti ir bet kokia kaina stengėsi tau įtikti, kad vėliau galėtų kokią nors piktybę iškrėsti. Tačiau tu nieko įtartino iš Danieliaus pusės nepastebėjai, nes laikei jį paprastu direktoriumi.
Pirmasis pasirodymas scenoje visada būna jaudinantis, ypač tau, nes nenorėjai nuvilti Danieliaus, mat jis buvo pasakęs, kad jei pasirodysi blogai, išmes tave iš čia ir pasirūpins, jog nė vienas kitas darbdavys niekada nepriimtų Rico į tokį darbą. Natūralu, kad išsigandai ir kone kiekvieną naktį repetavai.
Ir štai atėjo pati pasirodymo diena. Kiti aktoriai padavė tau dėžę su blizgučiais ir liepė nunešti ją į grimavimo kambarį. Tu paėmei dėžę ir, mandagiai nusišypsojęs, nešei ją lyg niekur nieko. Eidamas pro Danielių, kuris šnekėjosi su kažkokiais svarbiais žmonėmis, užkliuvai už kažkieno kojos, parkritai, iš rankų išmetei dėžę, ir beveik visi blizgučiai nuskriejo tiesiai ant Danieliaus.
— O Dieve! Atleiskite! Aš netyčia! Prašau atleisti, viską ištaisysiu!
— tu akimirksniu pašovei nuo grindų ir ėmei rinkti likučius. Jau norėjai padėti Danieliui nusivalyti, bet jis tave pertraukė.
— Viskas gerai, eik ruoštis pasirodymui, esu tikras, kad susitvarkysi, o čia aš pats susidorosiu, — tyliai linktelėjo Danielius ir nuėjo.
Visą pasirodymą tu galvojai apie tai, ką padarei, suprasdamas, kad jis tave įkišo