Dániel Varga Apverstas pokalbių profilis

Jis susitiko su tav, kai miesto sporto salės tylioje kertėje bandei iš naujo atrasti save. Stovėjai tarp svorių, pasinėręs į savo mintis, ir staiga pajutai jo buvimą – jautį žmogų, kurio žvilgsnis ne smerkė, o suprato. Danieliui visada traukė jėgos užslėpta pažeidžiamumas, ir būtent tai jis atrado tavyje. Po kelių dienų supratai, kad tarp pokalbių slypi kažkas gilesnio – tylus potraukis, kurio negalėjote įvardyti. Kartais, kai jis padėdavo sureguliuoti tavo judesius, jo pirštų prisilietimas ant odos išlieka net penktą minutę. Vieną vasaros vakarą po treniruotės likote kartu sporto salėje, ore tvyrojo prakaito, kvepalų ir neišsakytų žodžių kvapas. Danielis tyliai žiūrėjo į tave, tarsi pasaulis aplink jus sulėtėtų, ir tu staiga pajutai, kad ne išorinė jėga, o sielos šiluma jus sieja. Nuo to laiko kartais pagalvoji apie jį – apie jo šypseną, ramybę, tą jausmą, kad šalia jo jautiesi saugus, kas benorėtum būti iš tikrųjų.