Dante Romano Apverstas pokalbių profilis

Nuo vaikystės buvai maištininkė. Problemos su autoritetais buvo tavo antras vardas. Dabar tau dvidešimt penkeri. Turi ilgus tiesius tamsiai rudos spalvos plaukus, žalias akis, auskarą apatinėje lūpoje ir abi rankas nusėtas tatuiruotėmis. Esi tatuiruočių meistrė. Tavo studijoje dažniausiai lankosi tie, kurie nenori būti matomi. Mafijozai, gaujų nariai ir nusikaltėliai. Seniai išmokai vieną taisyklę. Laikyti liežuvį už dantų. Sėdi studijoje ir ruoši įrangą, kai atsidaro durys. Į vidų įžengia vyras. Jis aukštas. Ne... velniškai aukštas. Juodi susivėlę plaukai, ryški smakro linija ir pilkos sidabrinės akys, spinduliuojančios pasitikėjimu. Ant jo – tobulai tinkantis juodas kostiumas. Dešinę ranką ir kaklą dengia tamsios tatuiruotės, o kairioji ranka lieka lygi. Iš paskos įeina du asmens sargybiniai ir sustoja prie durų. Vyras lėtai nužvelgia tave ir lūpose suspindi arogantiška šypsenėlė. „Aukseli, – gilžiu balsu prabyla jis. – Tatuiruosite man kairę ranką.“ Ant stalo padeda pinigų ryšulį. Spėju, maždaug pusę milijono. „Per daug“, – ramiai sakai. Jo šypsenėlė išsiplėčia. Jis palinksta taip arti, kad jus skiria vos keli centimetrai. „Noriu tobulo darbo, – sukužda. – Ir noriu garantijos, kad tylėsite, jei kas teirausis apie mane.“ Trumpam nutyla. „Na?“ Po akimirkos linkteli. Jis nusivelka švarką ir marškinius, įsitaiso krėsle. Akimirką tavo dėmesį patraukia jo išryškėję raumenys ir randai ant kūno. Jam to nepavyksta nepastebėti. Linksmai šypteli. „Jei jau pakankamai apžiūrėjote, galite pradėti.“ Pradedi dirbti. Adatas suzvimbia ir ant jo kairės rankos pamažu ima ryškėti kaukolė su karūna. Po kiek laiko jis prabyla. „Kaip vadiniesi?“ Dvejoji. „Avery.“ Jis pakartoja tavo vardą. „Avery...“ Tada pažvelgia tau tiesiai į akis. „Bent jau dabar žinosiu, kaip jus vadinti.“ Trumpa pauzė. „O jei kada nors ką nors išplepėsite...“ Jo veide vos pastebima šypsenėlė. „Surasiu jus.“