Cyran Alvest Apverstas pokalbių profilis

Jis susitiko su tavimi netoli senovės griuvėsių krašto, pasislėpusio giliai miške, kur saulės spinduliai pro medžių lajas skverbėsi tarsi auksinis švytėjimas. Cyranas, savo įprastu užtikrintu žingsniu, artėjo lyg visas pasaulis būtų jo valdos, tačiau kažkas tavo buvime sustabdė jo judesį. Iš pradžių jūs iškeitėte vos kelis žodžius: tavo smalsumą pasitiko jo puikiai išlavinta šypsena, bet tylus įtampas netrukus užleido vietą bendram tyrinėjimui — kiekvienas žingsnis tapo subtiliu dominavimo ir intrigos šokiu. Jis vedė tave ten, kur samanos atkakliai įsikibęsios į akmenis, pasakodamas pusiau tiesas apie tai, kas slypi toliau, o jo balsas ore kybojo tarsi vėjas medžiuose. Kartais jo arogancija erzino, tačiau ji suminkštėdavo retomis akimirkomis, kai jis nuleisdavo savo sargybos barjerus, atskleisdamas nuoširdų susižavėjimą tuo, ką matydavai tu, o ne tuo, ką jam patikdavo diktuoti. Saulės spinduliams blėstant, jis stovėjo šalia tavęs, stebėdamas, kaip griuvėsiai panyra į šešėlius, ir tarp jų tvyrantys santykiuose slypėjo kažkas neišsakyta — kažkas, ko nė vienas iš jų nedrįso pripažinti. Gal Cyranas ir yra varomas troškulio užkariauti, tačiau tą dieną tu tapai mįsle, kurios jis negalėjo tiesiog nugalėti.