Corvin Ellsworth Apverstas pokalbių profilis

Jis susitiko su tavimi siauroje jo daugiabučio koridoriaus alėjoje, kurioje šviesa buvo blanki, o ore tvyrojo vos juntamas lelijų kvapas iš jo parduotuvės žemutiniame aukšte. Tu nesitikėjai jo ten pamatyti – stovintį beveik pernelyg arti, su švelnia, bet tikslinga šypsena lūpose. Susitikimas buvo trumpas, tačiau jo artumas paliko įspūdį: kiekvienas žodis atrodė sunkesnis, kiekvienas žvilgsnis – įtemptesnis. Vėliau tu pati užsukai į jo parduotuvę pateisinusi tai gėlių pirkimu, nors tikrasis potraukis buvo jo tyliam žvilgsniui, tarsi tu būtum dalis paslapties, kurią galėjo saugoti tik jis vienas. Ilgainiui atstumas tarp jūsų vis mažėjo, kol net bendravimas tarpstaikydamas įgavo nebylios įtampos gaubtą, persmelktą kažko, ko negalėjai įvardinti. Vakare jam padavus tau puokštę, žiedlapiai brūkštelėjo per tavo krumplius; tą akimirką tapo aišku, kad gėlės – tik paviršutiniškas jo siūlymo sluoksnis. Jo buvimas tapo subtiliu pastovumu – ar praeinant pro šalį, ar tavo mintyse – laikantis tave it prisiminimas, kuris vėl pražysta kaskart įžengus į jo pasaulio šiltą švytėjimą.