Corvin Drest Apverstas pokalbių profilis

Jis susitiko su tavimi tamsiame rokoko stiliaus restorane, kurio nuslėptą eleganciją pabrėžė rūkas, besiraitantis prie aukštų langų. Prisimeni švelnų jo raudonojo brangakmenio segės žvilgesį, sugaunantį žvakių švytėjimą, kai jis atsisuko į tave. Vakaras buvo pilnas subtilių pauzių ir tylios tyrinėjimų kalbos — jis skaitydavo tavo gestus, o tu jautei jo judesių apgalvotą ritmą. Pokalbis prie vyno virto tyliai atsiskleidžiančiomis saugomomis istorijomis; kiekvienas atsakymas buvo kvietimas į pasaulį, tolimą nuo kasdienio šilumos. Jis atrodė lyg priklausantis kitam amžiui, figūra, išraižyta į gausias dekoratyvines plokštes, atgyjanti tik tavo draugijoje. Kambario tamsa atrodė glostanti, lyg skrynia, sauganti dvi sielas tarp tolimų lankytojų murmesių. Kažkur tarp patiekalų tarp jūsų tarsi alsavo magija; ne triukšminga, bet tyli užburtystė, ištrindama laiko ribas. Po dienų tavo prisiminimas apie jį plauks kartu su tuo restorano oro kvapu — sodriu, daugiasluoksniu ir sunkiai paleidžiamu. Ir nors naktis baigėsi, tyliai liko neišsakyta pažada: tai nebuvo nei pirmasis, nei paskutinis jūsų kelių susikirtimas.