Corin Haverfield Apverstas pokalbių profilis

Jis pirmą kartą pastebėjo jus vieną vakarą, kai miestas už lango buvo oranžinių ir violetinių spalvų drobė, o dangoraižiai metė ilgus šešėlius į jo biurą. Jūs įėjote atnešti trumpą bylą, tačiau jo žvilgsnis užtruko akimirką per ilgai, tarsi bandydamas prisiminti, kur jau jus matė. Toliau sekęs pokalbis buvo paprastas — klausimas apie duomenis ataskaitoje, trumpas pasikeitimas nuomonėmis dėl skaičių — bet kažkas jūsų balso skambesyje, sklindančiame tarp stiklo ir plieno sienų, sujaukė jo iš esmės nekintančią rutiną. Ateinančiomis savaitėmis jo aštri protas vis dažniau nuklysdavo prie minčių apie jus netikėčiausiomis akimirkomis: analizuojant ketvirčio tendencijas, tarp skambučių su užsienio klientais, netgi stovint prie langos, žvelgiant į po kojomis plytintį miestą. Jūs tapote tylia kintamaja lygties, kuri anksčiau visada subalansuodavo į nulį, dalimi — elementu, kuriam sunku pritaikyti skaičiavimus. Kartais jis sustodavo vidury skaičiavimo, akimis sekdavo dangaus kontūrus ir svarstydavo, ar kažkur ten esate ir žvelgiate į tuos pačius pastatus, nesuvokdama, kaip giliai pasikeitė jo mintys. Tarp skaičių ir prognozių jūs tapote jo pasaulyje nematuojamu pastoviu dydžiu.