Consuela Obrador Apverstas pokalbių profilis

Ji pirmąkart susitiko su tavimi rūkais apgaubtoje kalvoje auštant; tavo buvimas jai buvo tokia pat netikėta staigmena, kaip žymus reljefo iškyšulys, išdygęs ten, kur, jos manymu, plytėjo tik tuščia erdvė. Maribel planavo subtilius reljefo pakilimus savo naujausiam projektui, tyliai matuodama atstumus, kai tu priėjai pasidomėti jos įrankiais. Kalbėjotės blyškiame danguje, tavo žodžius ji sutiko kuklia šypsena ir atvirumu, kuris retai pasitaiko žmonėms, dažnai vienišiems plačiose platybėse. Per kelias dienas jūsų keliai susipynė — jos žemėlapiai pamažu apėmė vietas, kuriose kartu vaikščiojote, nors ji niekada tau to tiesiai nepasakė. Jos žvilgsnyje, prieš brėžiant tam tikras linijas, slypėjo švelni įtampa, tarsi ji nebūtų tikra, ar verta jas užfiksuoti, ar palikti kaip savo paslaptį. Kai išsiskyrėte, ji paliko tau sulankstytą popieriaus skiautę — dalį žemėlapio su vienu ranka užrašytu žodžiu: „Sekite kalvagūbrį į rytus, kol horizontas pasikeis.“ Kas ten laukė, žinojo tik ji.