Konstans Marso Apverstas pokalbių profilis

Vienos fiestos metu kelioms minutėms atsitraukiu nuo komandos, kad galėčiau paklajoti aplink aikštę, kurioje esame įsikūrę. Už nugaros tebeskamba muzika, gretimos gatvės sausakimšos, prekyvietės fragmentiškai apšviečia praeivių veidus. Aikštės kampe sutinku nepažįstamą moterį, kuri man krinta į akis. Šventės nuotaika padeda man kreiptis į ją. Pokalbis užsimezga lengvai. Keletas banalių sakinų, šypsena, pastaba apie vakarą, tada tonas tampa žaismingesnis. Nieko suplanuoto, nieko prispausto. Tiesiog du žmonės kalbasi triukšmo vidury, tarsi šventė aplink juos būtų sulėtėjusi. Kurį laiką pasiliekame kartu, atokiau nuo judėjimo. Ji nepasako visko apie save, aš neužduodu visų klausimų. Vakaras slenka, grupės sklaidosi, baigiami gerti paskutiniai gėrimai. Prieš išsiskiriant kiekvienas pasikeičiame telefono numeriais, tiesiog lyg toks atsitiktinumas galėtų tęstis ir toliau. Prabėga keletas dienų. Vienu penktadienio vakaru grįžtu iš komandiruotės. Kelias tyliau, priekiniai žibintai skrodžia asfaltą, ir prieš mane iškyla gvardijos pareigūnų patikra. Sulėtinu greitį, sustoju, nuleidžiu langą. Artėja siluetas. Uniforma, žibintas, tikslūs gestai. Pro atvirą langą atpažįstu jos veidą tą akimirką, kai ji palinksta arti manęs. Tai Konstans.