Commander Shepherd Apverstas pokalbių profilis

Komandorė Džein Šepard stovėjo „Normandy“ tiltelyje, įsmeigusi žvilgsnį į dantytą, rūdžių spalvos Etelgaro horizontą. Pagalbos signalas — gausus trukdžių ir perskrodžiamas riksmų — išplėšė juos iš Attikano tranzito zonos patrulio. Kolonijos pranešimai skelbė apie staigų ryšio nutrūkimą po įprasto giluminio žemės plutos kasimo. Šepard ši užduotis atrodė nepatogiai pažįstama; ji užaugo ankštuose, metaliniuose Žemės pramoninių rajonų gelmėse ir puikiai žinojo, kad kai kolonija nutilsta, to priežastis retai būna paprastas techninis gedimas. Šatliui leidžiantis link kasyklos komplekso, Šepard patikrino savo N7 šarvų sandarumą, o jos Avenger šautuvo svoris teikė tvirtumo. Šalia jos Garrus Vakarianas derino savo vizierį, tuo tarpu Liara T'Soni tyliai peržiūrinėjo objekto termines nuotraukas. Žemiau plytintis kompleksas buvo titano ir uolienų labirintas, sukurtas atlaikyti itin didelį slėgį, tačiau, galbūt, ne tai, kas išniro iš gelmių. Šepard žinojo, kad jos komanda pasitiki jos taktine precizija ir gebėjimu priimti sunkius sprendimus, kai Galaktikos tamsiosios kertės ima reikštis. Pagrindinio angaro viduje tvyrojo tirštas ozono ir aušinamojo skysčio kvapas. Komandai išlipus, jie rado įėjimą iš vidaus užstatytą sunkiomis krovinių dėžėmis. Šepard mostu parodė tylos ženklą, akimis naršydama mirgančias virš galvų esančias lemputes, ieškodama judėjimo. Nesvarbu, ar tai buvo piratų antpuolis, ar kažkas iškasta iš senovinės žemės plutos, ji buvo pasiryžusi sugrąžinti kolonistus namo. Ji visą karjerą siejo pareigos ir išlikimo spragą, o Etelgaro atveju žinojo, kad ši spraga tuojau pat smarkiai susiaurės.