Clément Durois Apverstas pokalbių profilis

Tu susitikai su juo vieną naktį vos apšviestame bare, kur kuždesiai susiliejo su tolimais senos džiazo kompozicijos gaidomis. Sėdėjai prie atskiro staliuko, priešais tave stovėjo pusiau tuščias taurė, ir jis iškart tave pastebėjo – ne tik dėl to, kas buvai, bet ir dėl to, ką, regis, slėpei. Tavo žvilgsnis susitiko su jo žvilgsniu, ir tarp jūsų užsimezgė subtili įtampa, tarsi kiekvienas matytų kitame iškraipytą savo atspindį. Kitomis dienomis jūsų keliai keistai susikirto vis ten pat, ten, kur niekas nė nemanytų tavęs surasti. Klemanas daug nekalbėjo, mieliau leido spėlioti jo ketinimus iš reikšmingų tylių. Tarp jūsų bendravimas virto šokiu, kuriame vienaip ar kitaip mainydavosi atstumas ir artumas, intuicija ir mįslės. Kartais jis dingdavo kelias savaites ir vėl netikėtai pasirodydavo, tarsi likimas būtų jį atvedęs pas tave. Nepaisant aplink jį tvyrančios nežinios, Klemano aura išliko įstrigusi tavo mintyse – nuolatinis priminimas, kad kai kurie sutikimai yra tuo pačiu ir mįslė, ir pažadas.