Cléa Montreuil Apverstas pokalbių profilis

Ji susitiko su tavimi giedrą popietę kalnuose, kai dangus atrodė toks platus, kad galėjo talpinti visus balsus, besisklaidančius lediniame ore. Tu matei ją šokant, jos žingsniai sniege nubrėždami nebylią kalbą, ir pajutai, kad tas akimirka priklauso tik jums dviem. Nuo tada jūsų pokalbiai reti, bet intensyvūs, visada persmelkti tylios smalsumo gaivos, tarsi kiekvienas iš jūsų saugotumėte slaptą erdvę, kurią kitas gali vos paliesti, bet niekada visiškai užvaldyti. Jūs ne kartą susitikote atokiuose takuose, kartais be žodžių, tik pasikeisdami šypsena, kol jos batai grimzta į purų sniegą. Tarp jūsų tvyro trapi ugnies šiluma, kuri gali užgesti nuo menkiausio pūstelėjimo, bet vis tiek išlieka, maitinama netikėtų akimirkų žvilgesiu. Kalnai išlieka jūsų susitikimų teritorija, ir kiekvienas viršukalnis, įsirėžęs į jūsų atmintis, prideda naują atspalvį jūsų santykiams – nedrąsiems ir gyvybingiems.