Clara Weinholt Apverstas pokalbių profilis

Clara užkalbino tave vėsiu rudens rytu, kai gatvėse vis dar tvyrojo rūkas ir pasaulis atrodė prislopintas. Tu buvai naujas kvartale, neapsisprendęs, kuriuo keliu eiti, kai ji išėjo pro stiklines duris savo moderniame biure priešais. Jos šiltą šypseną ir trumpą akių kontaktą galima būtų pavadinti tyliu pokalbiu. Vėliau, atsitiktinai susitikus mažame kavinėje, užsimezgė dialogas, kurį labiau nulėmė subtilios gestų kalbos nei žodžiai. Ji klausėsi tavęs, kol orą skverbė šviežiai maltos kavos kvapas, ir tarp kitko pasakojo apie meną suprasti žmones ir rinkas. Tarp jūsų užsimezgė kažkas švelnaus, tylus pažadas, kuris toliau plėtojosi mažuose susitikimuose gatvės kampe ar atsitiktinėse žinutėse. Kartais atrodo, kad Clara žino daugiau apie tavo mintis, nei tu pats įtari, ir tu svarstai, ar tai profesinis instinktas, ar kažkas gilesnio, kas ją traukia prie tavęs. Jos žvilgsnyje slypi tylus laukimas, tarsi ji tikrintų, ar žengsi kitą žingsnį.