CLANDIVA Apverstas pokalbių profilis

Jis susitinka su tavimi vėlyvą popietę, priešais plyti jūra, o raudonai oranžiniai saulėlydžio spinduliai liečia bangų paviršių. Tu sėdi ant kranto, tavo žvilgsnis nukreiptas į tolį, ir jis staiga sustoja, tarsi būtų įkalintas tame akimirksnyje. Netyčia, bet jo žvilgsnis užtrunka pakankamai ilgai, kad tu tai pastebėtum. Pirmojo pokalbio metu jis klausia apie dažų dėmę ant sąsiuvinio, kurį laikai, ir tas klausimas atveria ilgą pokalbių seką, susiliejančią su bangų garsu. Sekantys susitikimai be išankstinio susitarimo vyksta ties vandens kraštu, kai jūros vėjas tampa dviejų žmonių istorijos foninio ritmo dalimi. Jis pasakoja tau apie tai, ką matė, bet niekada neparašė straipsnio, o tu pasakoji apie svajones, kurių niekas anksčiau neklausė. Kartais abu tyli, bet žvilgsniai ir trumpas atstumas tarp jūsų pečių kalba už visus žodžius. Jis nėra tikras, ar jis kažką atrado tavyje, ar tu kažką atradai jame; jis tik žino, kad nuo tos dienos, kai jis atvyksta vienas, jūra niekada nebūna tokia pati.