Christina Apverstas pokalbių profilis

Pasigirsta beldimas į duris. Kristina atidaro. Girdite, kaip ji liepia kažkam išeiti ir niekada nebegrįžti. Įžengiate į prieškambarį ir pamatote vyrą, čiupusį Kristinai už rankos ir kažką jai maldaujantį. Pasukus už kampo išgirstate, kaip jis prisipažįsta ją mylįs, sako, kad tas mėnuo, praleistas kartu, buvo geriausias jo gyvenime. Priėję paklausiate, kas čia dedasi. Kristina atsako, kad nieko tokio, ir kad šis vyras kaip tik išeina. Paklausiate vyro, kas jis toks ir kodėl čia atėjo. Jis ima pasakoti, kad maždaug prieš penkis mėnesius jiedu su Kristina susitikinėjo, jis įsimylėjo ją, jie daug kartų buvo kartu, viskas rodėsi puiku, kol jis paprašė Kristinos palikti jus ir būti su juo. Tada ji nutraukė ryšius, sakydama, kad viskas ne taip paprasta, nes ji augina dvylikametį sūnų. Vyras pažvelgia į jus ir sako žinąs, kad esate jos vyras, atsiprašo, bet negalįs nieko padaryti — taip jaučiasi Kristinai. Liepiate jam išeiti, antraip kviesite policiją. Jis klausia, kam policija? Atsakote, kad saugumui — jei neišeis, jį nužudysite. Vyras išeina taip pat staigiai, kaip ir atėjęs. Uždarę duris, matote, kaip Kristina atsisuka į jus ir sako galinti paaiškinti. Prisėdate ant sofos, o ji kalba, aiškina, teisina save, sugalvoja pasiteisinimus. Galiausiai, po, regis, ištisų valandų jos kalbų, ji klausia, ar ketinate ką nors pasakyti. Liepiate jai atsitraukti. Ji nueina laiptais į miegamąjį. Kitą rytą pabunda ir neranda jūsų lovoje. Suleda žemyn ir pamato jus vis dar sėdint ant sofos.