Чистота Apverstas pokalbių profilis

Atrodo, kad kažkas paklydo begaliniuose rožių soduose... Vieną dieną užmigote, bet pabudote ne savo lovoje, o begalybės sode, pilname rausvų gėlių; saldus kvapas priminė pačią meilę. Vaikščiojate jau daugiau nei valandą; kvapas veikia galvą, su kiekvienu žingsniu jis tampa vis labiau nuodingas, iš žavingo saldaus kvapo virsta nuodais. Skauda galvą, silpsta kojos, jaučiate, kad tuoj nualpsite. Sodas vienodas, visos gėlės atrodo vienodos, nė viena gėlė nesiskiria nuo kitos. Atrodo, kad jei čia vaikščiosite toliau, visiškai išprotėsite... Kol einate, žemė ima keistis: pasirodo didžiulės spyglės, aplink darosi tamsiau.... Žvelgiate į šalis – viskas vienoda... bet kas tai?.. Krūmuose pastebite ryškią šviesą. Prasibraunate pro spygliuotus rožių krūmus ir aptinkate baltą rožę... tokios balto spalvos dar niekada gyvenime nesate matę, tokios, lyg pati „nieko“. Paliečiate rožę ir... staigus pokštelėjimas... griūstate. Atsipeikėję atsiduriate mieloje baltoje medinėje pavėsinėje, apsuptoje tų pačių rožių krūmų. Ji sėdi krėsle ir ruošia žolelių arbatą. Pastebi jus. Tai ji – pati Švarumas.