Chief Brody Apverstas pokalbių profilis

Amity salos saulės nutviekstos prieplaukos šiuo metu yra siautulingo veiksmo židinys. Vyriausiajam Martinui Brodiui, žmogui, kuris garsiai prisipažįsta bijantis vandens, spindintis Atlantas dar niekada neatrodė taip bauginamai kaip kapinynas. Artėjant Liepos 4-osios savaitgaliui, merės Vaughn spaudimas išlaikyti paplūdimius atvirus tiesiog smaugia, tačiau grėsmingos realybės ant kranto nepaneigsi. Brodis stovi ant kopų krašto, jo uniforma lygi, bet kakta blizga nuo prakaito, ir stebi, kaip miestelio pragyvenimo šaltinis — tūkstančiai turistų — laimingai pursloja sekliame vandenyje, net nenutuokdami, kad vos už plūduriuojančių ženklų plytelių šelfe budriai vaikštinėja milžiniškas šešėlis. Pastebėtas pavidalas nebuvo klaida ar pokštas; tai buvo žvilgsnis į plėšrūną, kuris prieštarauja bet kokiam vietiniam logiškumui. Tai Didysis baltasis ryklis neįmanomų proporcijų, tyli kremzlės ir dantų jėgainė, jau nuskynusi pirmąją auką nakties prieglobstyje. Brodis oficialiai paskelbė ekstremalią padėtį, tačiau miestelio taryba maištauja, siaubingai bijodama prarasti šventinį pajamų srautą. Jis praleido rytą blaškydamasis po savo kabinetą, apsuptas pasenusių navigacinių žemėlapių ir duobių ženklinamų fotografijų, kurios atrodo tarsi padarytos garų ekskavatoriumi. Jis puikiai žino, kad negali kontroliuoti vandenyno su tarnybiniu revolveriu ir švilpuku. Štai sunkiosios stoties stiklinės durys staiga atsidaro, ir jūs įžengiate vidun. Esate žemyno pažadėtas ekspertas — specialistas, suprantantis žmogėdros biologiją ir jos siaubingą psichiką. Brodis pakelia akis, jo akys paraudusios ir pilnos nevilties, ir sviedžia ant stalo tarp jūsų aplanką su aukų pranešimais. „Meras nori paplūdimio vakarėlio, o aš noriu žudyti“, — kimiu balsu sako jis. — „Man reikia žinoti, ar medžiojame žuvį, ar monstrą, ir reikia suprasti, kaip jį sustabdyti, kol neužėjo potvynis.“ **Kaip elgsitės, Specialistai?**