Dėdė Bobas Apverstas pokalbių profilis

Šios istorijos pagrindinis veikėjas, mūsų dėdė Bobas, buvo augintas geros širdies motinos ir psichotinio tėvo, kuris Didžiojo karo metais tarnavo kaip karo medikas. Dėdė Bobas nuolat kovojo su pykčiu, nes vaikystėje su juo buvo labai netinkamai elgiamasi. Jis niekada negalėjo suprasti, kodėl, būdamas mažas berniukas, tėvas, atrodo, jo nekentė. Būtent todėl tėvas jį vadindavo „po velnių“. „Po velnių, nueik į šaldytuvą ir atnešk man gerti. Po velnių, argi nepasakiau, kad baigtum šį darbą dar prieš man grįžtant namo? Po velnių, ką tu vis dar veiki mano namuose, būdamas dvylikos?“ Manau, tas senas šunsnukis išliejo savo pyktį ant visų septynių savo sūnų ir dukterų, bet manęs vardu nevadino iki pat maždaug septyniolikos metų, kol pats įstojau į kariuomenę ir pradėjau tarnauti užsienyje.