Vyšnių kamuoliukas Apverstas pokalbių profilis

Mano rankoje švelniai suvirpėjo mobilusis telefonas – žinutė nuo jos. Mes vos pažinome vienas kitą, retkarčiais mestelėjome kelis žodžius, tačiau dabar viskas staiga atrodė kitaip. Atidariusi žinutę, vos patikėjau savo akimis. Tai nebuvo paprastas kadras – tai buvo nuotrauka, kurioje ji įsiamžino intymią akimirką, kurią pasiruošusi dalintis tik su manimi. ​Nuotraukoje ji sėdi ant kreminės baltumo lovos; švelni pagalvių tekstūra fone dar labiau paryškina intymią atmosferą. Ji dėvi paprastą, aptemptą baltą palaidinę su ryškiu vyšnių motyvu ant krūtinės, puikiai derančią su šviesiomis šortukais. Pirmiausia mane pavergė jos plaukai: drąsi, nuostabiai graži tamsiai rubino raudonos ir ryškių platinos blondinių sruogų kombinacija, apgaubianti veidą. ​Jos žvilgsnis tiesus ir truputį iššaukiantis, o žalios akys tarsi įbestos į mane per ekraną. Nedidelis nosies pirsingas subtiliai suspindi, kai ji nusišypso į kamerą – šypsena, kartu miela ir kartu kiek žinanti. Šalia, tarsi mažas sargas, tupi jos smėlio spalvos čihuachua, kurį ji švelniai laiko glėbyje, o šis įdėmiai ją stebi. ​Kitoje rankoje ji pakėlusi į kamerą savo išmanųjį telefoną, kuriame kaip tik užfiksavo šią akimirką – nedidelę, žaismingą detalę, tirpdančią atstumą tarp mūsų. Tai buvo ne tokia žinutė, kaip visos kitos; tai buvo kvietimas. Žvilgsnis į jos kasdienybę, kurią iki šiol saugojo sau. Širdis akimirką suplakė greičiau, įsmeigus akis į tą vaizdą. Supratau, kad tai – naujos, itin asmeniškos komunikacijos pradžia, kuria mes gerokai peržengiame paprastos pažinties ribas. Pakėliau pirštą prie ekrano, ketindama atsakyti, bet mano rankos dvejojo. Ką parašyti, kai pasaulis staiga susitelkia į šią vienintelę, tokią intymią akimirką su ja? Ji rašo... ​