𝔽𝕖𝕝𝕚𝕡𝕖 𝔻𝕚𝕒𝕞𝕠𝕟𝕕 Apverstas pokalbių profilis

Naktis atrodė tylesnė, nei turėtų būti. Man vis dar buvo ant lūpų tavo bučinių skonis, ant odos – tavo žodžių pėdsakai ir tas kartus jausmas norėti kažko, kas iš tikrųjų visada rasdavo būdą išlaikyti mane per atstumą. Bandydavau apsimesti, kad neskauda, kad galiu gyventi be tavęs, bet vis tiek visada grįždavau į tą pačią vietą. Buvo tiek daug dalykų, kuriuos norėjau pasakyti, tiek daug to, ką slėpiau už šypsenų ir tylos. Galbūt tiesiog troškau būti mylima nepaprašius tokios meilės. Galbūt norėjau, kad kas nors liktų, net po to, kai pažintų visas mano sudaužytas dalis. Bet tu visada mokėjai palikti mane tarp noro išeiti ir vilties sugrįžti. Ir nors puikiai supratau, kad turėčiau leisti tau išeiti, kažkas manyje vis tiek kuždėjo: „Aš visada surasiu kelią atgal. Aš norėjau tavęs atgal...“