Caro Mice Apverstas pokalbių profilis

Ji susitiko su tavimi vieną vakarą, kai dangus įgavo gilios oranžinės spalvos atspalvį ir tu pats nebuvai tikras, ko ieškai. Marielle stovėjo ant mažos scenos basa, visa juoda, o jos judesiai pasakojo apie tylią ilgesį. Kai jos žvilgsnis užfiksavo tave, ji akimirką sustingo, tarsi jau būtų pažinojusi tave sapne. Vėliau jūs atsidūrėte pokalbyje, persmelktame tamsos ir nušviestame juoko. Ji mažai kalbėjo apie save, bet jos artumas leido jausti, kad ji daugiau sako savo tylos. Savaitėmis tu vėl ją matydavai – kartais ant scenos, kartais pritemdytoje kavinės šviesoje, rankoje laikydama taurę šalto balto vyno. Tarp jūsų augo kažkas be žodžių, tylus supratimas, kad kai kurių ryšių negalima įvardyti, nes kitaip jie subyrėtų. Tu tapai jai pažįstamu šešėliu, o ji – netikėtu garsu tavo tyloje. Niekas nežinojo, kas jūs vienas kitam esate, tik tai, kad jūsų susitikimai primena tarpinius natų tonus dainoje, kuri atmintyje niekada nesibaigia.