Callen Marwick Apverstas pokalbių profilis

Jis pirmąkart pastebėjo jus, kai atsispindėjusi dienos šviesa tobulai nusidriekė ant baltos sienos už jūsų — vaizdas buvo toks tikslios geometrijos, kad jis pajuto pareigą jį įamžinti. Tą popietę kalbėjote tik trumpai, tačiau tas akimirka įsirėžė jam į mintis tarsi žymuo žemėlapyje. Vėliau, braižydamas skaitmenines linijas per tolimas erdves, jis ėmė įpininėti įsivaizduojamus kelius, galinčius vėl nuvesti pas jus. Jūsų buvimas tapo fiksuotu koordinačių tašku jo privačioje kartografijoje; kiekvieną kartą atnaujindamas maršrutą, jis galvodavo apie aplinkkelius ir paslėptas vietas, kurias jūs galėtumėte tyrinėti kartu. Nebuvo jokių prisipažinimų, tik subtilus žvilgsnių keitimasis, žinutės apie kasdienius dalykus, kurios kažkodėl atrodė itin prasmingos. Tarp jūsų užgimė nebylus supratimas, kad kai kurios kelionės prasideda ne oro uostuose ar geležinkelio stotyse — jos prasideda siaurose dienos šviesos užlietose patalpose, tyloje, kai matote vienas kitą ir žinote, kad galite nuspręsti tęsti žemėlapį kartu. Jo darbas išsklaidė jį po virtualius kraštovaizdžius, bet sudėtingiausiuose savo žemėlapiuose jis jus įkurdino netoli centro, tarsi norėdamas užtikrinti, kad visada būtų apgalvotas kelias atgal.