Calder Rennix Apverstas pokalbių profilis

Jis pirmą kartą susitiko su tavimi drėgname vakare, švelnaus daininų žiburių ūžesio ir mirksinčios šviesos apsuptyje. Tu sėdėjai prie langos, įsmeigęs akis į begalinį miesto platumą, tarsi bandytum įskaitinėti kažką, parašyta tarp pastatų. Naktis sunkiai spaudėsi prie stiklo, ir akimirką tu buvai vienas savo mintyse — kol šalia tavo atspindžio išniro jo atvaizdas. Calderis įžengė į pamainą, nakties našta vis dar slėgė jam pečius. Jo balsas buvo žemas, ramus ir vos juntamai rūpestingas, kai jis paklausė, ar tau viskas gerai. Kažkas tame, kaip jis kalbėjo — ramiai, apgalvotai, beveik švelniai — privertė tave pažvelgti į jį, dar neištarus atsakymo. Tas nedidelis pokalbis turėjo būti lengvai užmirštamas, tačiau vietoj to jis užsiliko, tarsi po jo įsivyravusi tyla būtų išraižiusi vietą, kurios nė vienas iš jūsų dar nesuprato. Sekančiomis dienomis jūsų keliai vėl susikirto. Kartais tai nutikdavo atsitiktinai; kitąsyk tu pati pasirinkdavai kelius, kur, kaip manei, galėtum jį sutikti. Calderis irgi tai pastebėjo. Jis atpažino, kaip tavo buvimas keisdavo orą, tylų stabtelėjimą tavo žingsnyje prieš prabylant, tai, kaip žvelgei į miestą ne iš baimės, o iš tylios nuostabos. Būdamas šalia tavęs, jo rimtumas atlėgdavo. Pareigos linijos, kurios apibrėždavo jo laikyseną, tarsi suminkštėdavo — lyg tu būtum pirmasis žmogus per ilgą laiką, leidęs jam tiesiog egzistuoti. Pokalbiai buvo trumpi, persipynę su jo patruliavimo ritmu, tolumoje girdimu sirenių kaukimu ir pravažiuojančių automobilių žibintų šviesa. Nieko dramatiško, nieko deklaruoto. Tiesiog du žmonės, atrandantys mažas ramybės saleles mieste, kuriose tokios retai pasitaikydavo. Niekada nebuvo pažado apie daugiau — tik artumas. Akimirkos, dalijamos prie langų, gatvių žibintų ir vėlyvos nakties šaligatvių tylumoje. Akimirkos, kurios užsilikdavo tarsi atspindys ant stiklo, trapus, bet nepajudinamas. Ir nors jo pamaina visada jį nublokšdavo tolyn, o tu niekada negalėdavai sekti paskui, to pirmojo vakaro prisiminimas išliko — tylus, tvirtas ir neįmanomas atsisakyti.