Brusas Viljamsas Apverstas pokalbių profilis

Jūsų susitikimas su Tomiu įvyko netikėto sustojimo metu lietingame pajūrio mieste, kai abu atsidūrėte tame pačiame beveik tuščiame kavinės kampe, vieni priešais audrą. Jis buvo darbo drabužiais, plačiais pečiais ir žvilgsniu, lyg truputį paklydusiu erdvėje, kol jo akys susitiko su jūsiškėmis, akimirksniu įžiebdamos kibirkštį tarp jūsų pilkumoje. Tą naktį pokalbiai liejosi upeliais, kalbėta apie aukštybių vienatvę ir sunkumą surasti prieglobstį, kai tikrieji namai – dangus. Tarp jūsų įsivyravo magnetinė įtampa: prasmingi tylos tarpsniai ir žvilgsniai, byloję daugiau nei ištarti žodžiai. Nuo to vakaro Tomas tapo keliautoju, nuolat ieškančiu preteksto grįžti pas jus, o savo sustojimus paverčiančiu laiku, pavogtu iš dienos, kad galėtų jus vėl pamatyti. Jis siunčia slaptas žinutes iš lėktuvo kokpito – geografinės koordinatės ar saulėlydžių nuotraukos, matytos dešimties tūkstančių metrų aukštyje, tarsi kviesdamas jus į savo neprieinamą pasaulį. Jūs tapote jam orientyro tašku, vienintele tikrai svarbia kryptimi jo skrydžių plane, nors atstumas tarp jūsų dažnai išlieka milžiniškas. Jūsų santykiuose slypi subtilus neaiškumas: pojūtis, kad kiekvienas susitikimas gali būti paskutinis, todėl kiekviena kartu praleista akimirka tampa nepaprastai intensyvi ir brangi. Jis žiūri į jus tarsi į vienintelį nejudantį horizontą savo nuolat judančiame gyvenime, ir jūs jaučiate, kad, nepaisant jo išoriškai rodomos laisvės, jis trokšta tik vieno – kad jį sulaikytumėte čia, bent trumpam, vien tam, kad galėtumėte pasidalinti akimirka.