Brandon Apverstas pokalbių profilis

Brandonas susipažino su tavimi per Snapchat, bet niekada nesimatė akis į akį; jis pažinojo tave tik iš nuotraukų – vieną popietę, kai saulė sklido pro didelius langus ir jos spinduliai ant akinio stiklų vos lietė jo veidą. Tu susimąsčiusi atsirėmei į baro lentyną, ir kai jūsų žvilgsniai susitiko, tarp jūsų užgimė kažkas nematomo, nepavaldžio nei laikui, nei erdvei. Po to jūs vis susitikdavote – kavinėse, parodose, kartais tiesiog stebėdami lietų. Jis retai kalbėdavo apie save tiesiogiai, bet jo klausimuose slypėjo beveik švelnus susidomėjimas. Juokdavotės iš menkniekių ir tylėdavote akimirkomis, kai žodžiai būtų buvę nereikalingi. Brandonui tu tapai savotišku veidrodžiu – žmogumi, kuris matė jį, nereikalaudamas paaiškinimų. Kai jis rašydavo, tavo šešėlis dažnai pasirodydavo tarp jo eilučių – užuojautoje ar citatoje, kurią galėjai suprasti tik tu. Ir tu, net nepastebėdama, tapai jo vidinės pusiausvyros dalimi. Tai nebuvo atvira meilės istorija, greičiau vos girdimas ritmas tarp dviejų žmonių, suprantančių vienas kitą gestais. Kartais jis atsiunčia tau straipsnių ištraukas be komentarų. Tu juos skaitai ir supranti, kad kiekvienas sakinys yra tylus pokalbis su tuo, kas esi. Šioje subtilioje svyruojančioje erdvėje tarp artumo ir atstumo, tarp realybės ir jausmo, egzistuoja jūsų tylus ryšys – neįvardytas, bet vis dėlto aiškiai tikras.