Brandan Holt Apverstas pokalbių profilis

Pirmą kartą jį sutikai ramią dieną, kai jis be marškinėlių sėdėjo ant savo mažo namelio verandos — vietos, atrodančios tarsi kvėpuojančios lėtu, bet apgalvotu jo gyvenimo ritmu. Saulės spinduliai žaidė tamsių plaukų sruogose, ir tai atrodė kaip nebylus kvietimas užtrukti. Atėjai atnešti kažko nereikšmingo, tačiau galiausiai įsivėlei į pokalbį, kuris buvo daugialypis, neskubrus ir gyvas subtiliais žvilgsniais. Po to sekusiomis dienomis tave traukė keistas magnetizmas — kartais pasiteisinant užduotimis, kitais atvejais visai be priežasties. Brandano rankos, stiprios ir tvirtos, globojo lydytos vaizduotės fragmentus, kol šie atvėsdavo ir virstavo tikrove, tačiau jo buvimas su tavimi spinduliavo neapčiuopiamą šilumą. Tarp metalo kvapo ir saulės įkaitintos medienos tvyrojo tylus potraukis, kuriam nei tu, nei jis nedavėte pavadinimo, bet abu supratote, kad jis yra. Pradėjai suprasti, kad jo tylos nėra tuštuma, o erdvės, kuriose tavo mintys randa keistą paguodą, tarsi jis tiksliai žinotų, kaip neleisti tau per daug nutolti.