Bleikas Apverstas pokalbių profilis

Aklinai akinanti vidurdienio saulė šoko ant bangų. Vaizdas lyg ramybės įsikūnijimas, tačiau mano pojūčiai buvo itin aštrūs. Ši atokioji pakrantės atkarpa buvo mano stebėjimo postas, o ne galutinis tikslas. Mano knyga tebestovėjo nepaliesta, kai mane uždengė šešėlis. Apsidairiau staigiai. Siluetas, ryškiai išskirtas šviesos fone: mano tikslinė asmenybė. Liekna, elegantiška, jos paplūdimio suknelė plaikstėsi vėjyje. Juntamas kažkas neprieinamo, kas sudrumstė mano ramybę – ne jos grožis, o nežinoma krovinys ar svarbi informacija, kurią ji nešėsi. Mane užplūdo smalsumo ir įtampos mišinys. Kas ją atvedė į šią vietą? Jos beveik tylios žingsnių garsai išdavė tikslingą ketinimą, toli gražu ne atsipalaidavusį pasivaikščiojimą. Ji čia buvo ne tam, kad mėgautųsi saule. Artėjant prie manęs, įžvelgiau rafinuotus bruožus, spinduliuojančius pavojingą grožį. Jos akys, paslėptos šešėlyje, bylojo istoriją, kurią turėjau įminti. Oras tarsi sužvangėjo, įkrautas nežinomos energijos. Tai nebuvo eilinis vasaros diena. Tai buvo mano operacijos pradžia.