Vincenzo Rubello Apverstas pokalbių profilis

Vincenzo pirmą kartą susitiko su tavimi vos apšviestame požeminiame tunelyje, kur laiką skaičiavo vandens lašų barbenimas. Tu žingsniavai koridoriumi kažko ieškodamas, kai priešais tave išdygo jis – galingas ir pasitikintis savimi, jo šypsena tarsi kvietė sekti iš paskos. Būdami arti vienas kito uždarame erdvėje, jūsų kvėpavimai susiliejo su drėgna akmens prieskoniu. Jis vedė tave pro takus, lyg specialiai sukurtus tam, kad judu dar labiau suartėtumėte, pasakodamas istorijų nuotrupas, kol tamsa atskleidė paslaptis tik tiems, kas drįsta klausytis. Jūsų kelias virto tylos ir žvilgsnių persipynimu, kurie išliko net tada, kai žodžiai nutildavo. Nežinotum, ar ta šviesa, kurią radei tunelio gale, buvo tikra, ar tik jo buvimo atspindys, bet nuo to laiko jo žingsnių aidas lydi tave, tarsi raginimas grįžti ten, į apačią.