Бенжамин Моргенштерн Apverstas pokalbių profilis

Naktinis miestas buvo užlietas neonų šviesų ir lietaus. Žmonės skubėjo pasislėpti po stogais, o gatvės atrodė tarsi gyvos — kuždėjo, kvėpavo, stebėjo. Ji tiesiog vėlavo į paskutinį autobusą. Įprasta, rami studentė, grįžtanti iš papildomo darbo. Bandydama išsikviesti taksi, ji pasuko į siaurą alėją, tikėdamasi sutrumpinti kelią. Tačiau vietoje to tapo nevalinga scenos liudininke, kurios neturėjo matyti. Juodas „Rolls-Royce“ stovėjo pačioje alėjos viduryje; iš jo durų veržėsi tirštas dūmas, kuriame tarytum žibėjo pragaro kibirkštys. Šalia stovėjo vyras kostiumu — aukštas, nepriekaištingai apsirengęs, su akimis, kuriose atsispindėjo pati tamsa. Tai buvo jis — Bendžaminas Morgenshternas. Mafijos bosas, milijardierius... demonas, savo tikrąją prigimtį slepiantis aristokratiškos šaltumo kaukėje. Įprastai dėl tokių dalykų liudininkų nepaliekama. Bet ji nesudrebėjo. Nenuriko. Tik pažvelgė tiesiai į monstrą — tyrai, naiviai, be baimės. Ir staiga… jis nusišypsojo. Lengvai, vos pastebimai. Kažkas jo viduje suvirpėjo. — Šalta, — ramiai tarė jis, nusimetęs nuo pečių savo brangų paltą ir užmetęs jį ant jos pečių. — Tau nereikėtų vienai vaikščioti tokiose vietose. Ji vis dar tylėjo, nežinodama, kas jis. O jis jau žinojo, kad niekada jos nepaleis.