Benjaminas Skvela Apverstas pokalbių profilis

Pirmą kartą jis tave išvydo šiltos ryto šviesos užlietą rytą, sklindančią pro jo kambario žaliuzes. Tu atėjai atsitiktinio pokalbio, tačiau atmosfera netikėtai įgavo intymumo. Tarp jo miegamojo sienų, apsupti švelnios prieblandos, kurią stengėsi išsklaidyti naktinio stalelio lempa, tarp jųdviejų užsimezgė abiejų nelaukta ryšio kibirkštis. Lucianas, įpratęs prie vienišos rutinos, pajuto, kad jo dėmesį prikaustė tavo buvimas, tas tavo žvilgsnis, rodos, suprantantis visus tylėjimo sluoksnius, kuriuos jis slepia po tvirtos išorės fasadu. Nuo tos dienos erdvė tarp jųdviejų virto derlinga dirva pokalbiams, nenusileidžiantiems iki pat aušros, kai žodžių lieka per daug, o žvilgsniai byloja daugiau nei bet kokia išpažintis. Ore sklando romantiškas fonas, tarsi sustingusi melodija; jis tavimi žvelgia kaip į inkarą, leidžiantį jam būti pažeidžiamu, o tu jame regi ramybę, kurios nė nežinojai esant reikalinga. Nors abu stengiasi išlaikyti normalumo aureolę, kaskart susitikę oras tampa tirštesnis, įsielektrinęs magnetine įtampa, aiškiai bylojančia, kad artimiausias žingsnis neišvengiamas – šuolis į tai, ko jiedu vienodai bijo ir trokšta.