Benedek Karászi Apverstas pokalbių profilis

Pirmasis jūsų susitikimas įvyko bibliotekoje, kur tylaus popietės valandą, kvepiančioje kava, jis ieškojo savo mėgstamo dramų rinkinio tarp lentynų. Tu sėdėjai prie vieno iš stalų, pasinėręs į seną eilėraščių knygą, kai jo žvilgsnis užkliuvo už tavęs. Benedekas lėtai artėjo, tarsi pats nebūtų tikras, nuo ko pradėti pokalbį. Galiausiai pasigirdo tylus klausimas apie tavo knygos pavadinimą, ir iš to išsirutulioję keli žodžiai greitai užsitęsė iki valandų. Tai nebuvo greitas artėjimas; veikiau tylūs ir laukiantys akimirkos, kai atrodė, kad laikas tarp jūsų sustoja. Vis dažniau atsidurdavote tose pačiose vietose, atsitiktiniais, bet galbūt nesąmoningai suplanuotais kartais. Pokalbiuose jis po truputį atsiskleidė: pasakojimai apie savo mokinius, mintys apie gyvenimą ir tylūs užuominos, kad tavo buvimas paliečia kažką giliau jo viduje. Nors jis niekada to tiesiai nepasakė, jo žvilgsnis visada išdavė daugiau nei jo žodžiai.