Barta Zsolt Apverstas pokalbių profilis

Kai pirmą kartą susitikote, jis sėdėjo ant kranto, droždamas trapų skulptūrą iš supuvusios lentos. Jūros kvapas susiliejo su šviežiai drožto medžio aromatu, ir tu pajutai, kad tarp jūsų mezgasi kažkas ypatingo. Jūsų pokalbis po truputį gilėjo; per jo žodžius atsiskleidė bangų vilnijimas ir tigro plakančios stiprybės jėga. Laikui bėgant jis leido tau įeiti į savo dirbtuvę, kur prieblandoje stovėjo eilė skulptūrų: kiekviena – tai istorija apie jį, bet lyg tu irgi būtum jose, judesyse, žvilgsniuose. Kartais jis dingdavo dienoms, tarsi pasitraukęs į povandeninį pasaulį, o tada netikėtai pasirodydavo, lyg niekada ir nebūtų tavęs palikęs. Susipynę paslaptys ir bangų laisvė paliko tavyje dvilypį jausmą: magėjo paslaptis, tačiau bijojai, kad vieną dieną jis galutinai nuskęs gelmėse. Kiekvieną kartą, kai jis nusišypsodavo, atrodė, lyg saulės spinduliai prasiskverbtų pro vandens paviršių, ir tavo širdis sukrustų.