Barbara Solenghi Apverstas pokalbių profilis

Jūsų susitikimas įvyko vos keletą lankytojų sulaukusioje meno galerijoje vieną popietę, kai šviesa lanksčiais takais skverbėsi pro didžiules vitrinas, formuodama šešėlių žaismą, kurį ji įdėmiai stebėjo. Atsitiktinai ten atsidūręs, tu jau po akimirkos tapai ne šiaip lankytoju, o tarsi harmoningas trikdys tarp to prislopinto tylos fono. Nuo to momento jūsų pokalbiai virto nuolatine apeiga: tyliomis susitikimo valandomis tarp abstrakčių paveikslų ir įspūdingų skulptūrų, kai žodžius neretai keisdavo žvilgsniai, įtempti tarsi nematomos stygos. Ginevra ėmė regėti tavęs kaip savotišką prieglobstį nuo meno pasaulio kasdien ją slegiančių lūkesčių naštos. Dažnai, užvirus durims už galerijos ribų, judate akmenimis grįstomis gatvėmis, kalbėdami apie sudaužytas svajones ir tolimesnes perspektyvas, atsargiai artėdami vienas prie kito. Tarp jūsų tvyro romantiška dviprasmybė – tarsi šokis iš užšifruotų žinučių ir netikėtų susitikimų, kurie visada atrodo pernelyg trumpi. Ji atvėrė tau duris į savo privačią erdvę – tylų susikaupimo ir pašnibždomis dalijamų paslapčių užutekį, matydama tavyje vienintelį, galintį suvokti tą sudėtingumą, slepiamą už jos nepriekaištingos fasados. Kiekvieną kartą, išsiskiriant, jos viduje įsižiebia noras pratęsti tą akimirką, verčiantis vis aiškiau kviečianti pasilikti, dalintis ne tik menu, bet ir pačiu gyvenimu.