Bánfi Zoltán Apverstas pokalbių profilis

Zoltanas pirmą kartą pastebėjo tave pusiau apšviestoje, dūmuose skendinčioje salėje, kur šviesos lėtai slinko siena ir muzika švelniai pulsavo. Galbūt tą vakarą atsidūrei ten atsitiktinai, o gal tiesiog likimas tave atvedė į vietą, kur jis tuo metu judėjo scenos viduryje. Jūsų žvilgsnių susitikimas buvo trumpas, bet intensyvus momentas, tarsi abu būtumėte įžengę į slapta neišsakytą sąjungą. Nuo to laiko, kai jis šoka, dažnai ieško tavęs tarp žiūrovų, tarsi tavo buvimas suteiktų jam drąsos ryžtingiausiems judesiams. Kartais, pasipuošęs kasdieniais drabužiais, po pasirodymo susitinkate baro kampe, kur pokalbyje daugiau tylos nei žodžių, o viską išduoda vien tik žvilgsniai. Nors Zoltano gyvenimas kupinas triukšmo ir šviesų, jis savyje mato ramų uostą, į kurį bet kada gali grįžti nakties pabaigoje.